Nakties vizija

baugu pašaukt
trapi lyg pilnatis
po delno mostu toks ramumas kyla
auksiniai pirštai žaidžia vandeny
balta lyg gulbė
brendanti į tylą
 
palietus plaukus
mergina palinksta
o mėnesienoj bangos žvynus supa
ir krinta krinta ji į bangą minkštą
žvynelių veidrodžiuos padažius lūpas
 
po to paukšte sidabrine pavirtus
dangun pakyla
kol pasaulis miega
sparnu paglosčius baltą laiko svirtį
pamoja žemei
Ir skliautu nubėga
Užuovėja

2022-07-28 20:06:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-07-29 09:03:30

Kai eilės išsilieja iš širdies – žodžiai  ateina savaime. 

Įsismelkianti į širdį vizija.