Išsisėmė žodžiai, mintys ir jausmai,
Kaži ko taip tuščia – tuščia ir nyku,
Nors pavasaris ir vėl ateis
Tuo pačiu kaip ir kasmet taku.

Obelys žydės ir žiedlapius barstys,
Ir čiulbės paukšteliai, aš tikiu,
Tik jaučiu, manęs ramybė nelankys –
Kaži kur toli toli aidai karų.

Kaži kur juodi varnai kranksės,
Kažin kur upe vien kraujas plauks,
Kaži kur ir motinos su mylimom gedės,
Kažin kur brangiausio nesulauks...