Šlovė didvyriams, kurie tautą gina!
Šlovė sūnums, gynėjams Ukrainos!
Pati istorija vainiką pina,
Vardus rašydama į amžių knygą.
 
Jei akys jaunos kovos lauke užgestų,
Baltais sparnais Dangun jų sielos kils.
Nėra aukos šioj žemėj prasmingesnės,
Jas Viešpats pasitiks, tikrai priims.
 
Tačiau tikiu, laimingai grįš namolio,
Prikels gyvent namus, nuties naujas gatves,
Nuo priešo tvaiko išvalys net orą,
Degėsių liekanas į irštvą jų sumes.
 
Ir sklis šlovė didvyriams per žemynus,
Pasaulis džiaugsis pergale svarbia.
Te niekas niekados daugiau nedrįsta
Laisvom tautom karo audrų primest.