Motinos žodžiai

Įdėjo Motina žodžius krūtinėn,
Kurie pavirto šaltiniu
Ir liejas per laukus Tėvynės,
Girias ir vandenis žydrus.
 
Kartais malda tylia nubėga,
Nuskrieja vėju su daina,
Alyvom žydinčiom kuždėjo,
Kad myli, myli ji tave.
 
Kokie jie gražūs, kokie saldūs,
Kai vyšnią raustančią matai.
Kartais audringi, trankūs, garsūs,
Kada kryžiuojasi žaibai.
 
Renku žodžius, vaikystė aidą,
Nešu eilėraščio taku,
Veriu kaip perlą savo raidę,
Kloju lietuvišku raštu.
 
O kaip kitaip?
Jis man brangiausias,
Tegul per amžius toks ir bus.
Motulės dovanų laikausi,
Sūnus juk Lietuvos esu.
..............................................
Jau nieko man daugiau nereikia,
Tik vieno, vieno vis prašau –
Kai kiti bruka savo raidę,
Jos nepriimt, visas išraut.
skroblas

2022-01-22 14:48:36

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2022-01-26 12:50:17

Kai kiti bruka savo raidę,
Jos nepriimt, visas išraut.

Kaip patriotiška, gražu...
Deja, mūsų valstybėje linkstama į pasaulietiškumą.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2022-01-23 23:49:54

Visi mes skirtingi, kartais atplėšti nuo savų krantų, savų šaknų ir niekaip nepritampantys, nes gyslomis teka kitas kraujas, kitos kultūros  motinos pienu maitinti, auginti ir negali savu šio krašto vadinti.  

Vartotojas (-a): Venecija

Sukurta: 2022-01-23 10:21:37

Puiki daina, melodinga, žodžiais perteikianti nuotaiką ir vaizdus.