Tu vėlei Rotušėj žalia žalia,
Gražiausia iš visų.
Viena šakelė puošiasi snaige,
Kita — spalvotu drugeliu.
 
Tu ne iš miško, tu iš pasakos,
Kadais šiltų dienų.
Mūsų gėlėtos vasaros,
Jos grįžtančių sapnų.
 
Kas bepažvelgtų, tas nušvinta
Laiminga šypsena,
Tai kas kad gruodis, kas kad sninga,
Aplink balta žiema.
 
Skamba varpai bažnyčių bokštuos,
Sklinda laukta žinia:
Šventos Kalėdos, juk taip jų troškom,
Žvaigždė Betliejaus čia.
 
Kiek šypsenų, kaip plaka širdys,
Kiek džiaugsmo akyse!
Pradžiugo Kaunas, žmonės girdi,
Jie renkas aikštėje.
 
Gerai, kad būna metų virsmas,
Kai miško eglė paprasta
Į tikrą pasaka pavirsta,
Darbštuolių rankų paliesta.