Nerausk, dangau,
Negąsdinki žmogaus!
Ir taip pasaulis nerimo bangose skęsta.
Pasieny tūkstančiai „svečių“,
Mums svetimų ir nekviestų,
Galbūt naują nelaimę,
Ligą, baimę neša.
 
Dar virusas, pikta pandemija kankina.
Kada ji baigsis – nepasako,
Nieks nežino.
Skiepai senam, skiepai vaikams,
O kas iš jų?
Gausėja plastiko maišų,
Gausėja pelenų.
 
Nerausk, dangau,
Tegul gražiai saulelė sėda,
Nepranašauk dar vieną bėdą.
Pasauly daug žmonių...
Jie nekalti,
Kad kai kurie labai paiki.
Ką sugalvoti dar kvailiau, jau nebežino,
Ir moterį, ir vyrą vienu vardu
Žmoga vadina.
 
.......................................
Nerausk, dangau,
Negąsdinki žmogaus.
Labai labai tavęs prašau.