Tu niekada nesužinosi,
Kur gula ilgesio šešėliai
Ir kokios gatvės, kokios stotys
Dar ne visus vartus užkėlė.
Kur sirpsta neragautos uogos,
(Mes buvom ne jomis apgirtę...)
Ne viskas užmarščiai įduota –
Malda man tavo žodžiai virto.
Nerastum tako prie to kranto –
Jo neišmynė niekas kitas.
Varpelis praeities tik skamba,
Kur liko ašara nukritus...
Ten žingsniai vieniši ir aiškūs.
Ruduo (ne aš) rašys tau laiškus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2018-06-20 12:14:13
Puikiai išreikšta mintis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2018-06-19 22:49:20
Labai palietė...Priglausiu
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2018-06-19 15:30:34
Širdies kalba rašyti žodžiai, darantys didelį įspūdį.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2018-06-19 15:22:59
Puikios eilės su ilgesio šešėliu...
Ten žingsniai vieniši ir aiškūs.
Ruduo (ne aš) rašys tau laiškus...