Iš tavo rankų lino juosta,
Skara, apraišiota kutais,
Šilkais prikyštė siuvinėta
Ir abrozdėlis, kur kadais

Nelyg skirtukas katekizmo
Žymėjo poterius visus
Už giminės, kaimyno, kiemo
Apsėstus, alkanus, raišus.

Už buvusiuosius ir už ainius,
Už daigą molžemio vagoj,
Už pažadus, kai nesimaino
Prisiekęs, ištesi kai tuoj.

Kiek iš akių tavų lyg upių,
Patvinusių melsve dangaus,
Išsemta džiaugsmo. Tiesos rupios,
Sijotos rūpesčio sargaus,

Gelumbine prie žingsnio gulė
It miško samana žalia.
Kaip kvepia ilgesio drobulė
Gimtų namų slenksčiu, žole...

Kiek iš tavos širdies gerumo
Palaiminimais, dainomis
Į paprastą kasdienį rūmą,
Vilties daugiausia kur užvis.

Kur kvepia rūtom dailūs klombai,
Kur pinavijos po langais.
Kur patikėt aukštybių globai
Dar pratę krikštyti vaikai.

Kur kalėdaitį padalina,
Kur duona plauks, išplauks, žydės.
Už viską tau lenkiuos kasdieną,
Šventove rankų ir širdies.