Mano tylintys vakarai sunerimo.
Nuo beldimo į duris.
Nuo žingsnių ilgu koridoriumi.
Priartėjančių ir nutolstančių.
Mano tylintys vakarai
krūpčioja svetimo juoko šešėlyje.
Kažkam jų tylėjimas klykia apuoku.
Mano vakarai – mano sielos kalbėjimas.
Su buvusiais, bet jau ...
išėjusiais draugais.
Ne kas vakarą lakštingala suokia.
Ne kas vakarą dega horizontas raudonai.
Lietaus lašais pridengiu skruostus.
Tokie mielai artimi man
mano tylintys vakarai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-11-10 13:23:30
Nepaprastai gražus ir vaizdingas kūrinys.
Tokie mielai artimi man
mano tylintys vakarai.
Tai, kas būna miela ir artima, tai ir yra laimė arba jos dalis.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-11-09 11:22:28
Gerai perteikta būsena, bet mano sielos kalbėjimas, Tokie mielai artimi man – truputėlį per daug kalbėjimo. Neaiškinant, nedetalizuojant poetiškiau (jeigu rašomos eilės).
Esamas variantas – labiau dienoraščio įrašas. Tiesa, irgi gražus. Su nerimu, vakaro spalvomis...