Kažkaip viskas keista...
Žiema tavyje ilgai trunka –
Kalbi lyg bijodama peršalti gerklę,
Ar net nesakai...
Suprantu, kad ilgainiui atbunka
Ir skausmas, ir džiaugsmas.
Ir norisi verkti
Tiesiog –
Priežasčių tam devynios galybės.
Tik vienas
Dievulis težino, kodėl šiandien snigo
Ar rausvas saulėtekis saujoj užmigo...
Bet galbūt sugrįžkim, mieloji,
Kai švisdavo dienos
Tiesiog –
Priežasčių tam devynios galybės.
Ir man nesinori, kad būčiau užlipęs
Ant šukės aštrios,
Kurioj atsispindi dalis mėnesienos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-03-04 18:32:53
Intymus kalbėjimo tonas labai įtaigus.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-03-03 17:07:00
Viskas praeina ir neatsikartoja... ir devynios galybės priežasčių negelbsti. O surašyta vykusiai, jausmingai... pažįstamas tas jausmas, užlipus ant šukės...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-03 16:02:00
Kaip ir visi Jūsų kūriniai ir šiame jaučiamas emocinis išgyvenimas, lyrinis atsivėrimas.
Kas jau kartą nudegęs - net į šaltą pučia. Manau, todėl ir žiema - gaisrinės vaidmenyje. Galbūt tas atvejis Jums ir sutikote savo gyvenimo kelyje.
Atkreipiau dėmesį gerbiamo Adziaus prilyginimą Jūsų - poeto su automobiliu "Žiguli". Taip ir nesupratau kaip suprasti, tą vaikišką mintį. Na, ne kožnam pabažnam suprasti, o tuo labiau man.
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-03-03 15:10:14
Labai patiko...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-03 13:28:10
Tiesiog –
Priežasčių tam devynios galybės.
Tų eil. kartojimasis jautriai palygina dabartį su praeitimi.
Manau, geriau jau delčia, nei aštrioj šukėj dalis mėnesienos... :)