Laiko kerėpla

Laiko kerėpla iš kosmoso dulkių,
Galaktikų sprogiais maitinama tūno –
Palydi fotonų drebėjimą smulkų
Į kosmoso toly siūbuojančius kūnus.
 
Ir mano gimimą nurengia, apklosto,
Praėjusių metų plokštelėm nugrindus,
Ir dailiai įterpia į kosminę juostą
Sekundžių žūtis sutalpinusius indus.
 
Čia niekas neaišku – nei akys, nei rankos
Negali paimti, matyti, paliesti,
Nes kosminiams karščiams jos silpnos ir menkos –
Tik žemės planetoj išplitęs pelėsis.
 
Juk stovinčio nieko nerasi, nebūna.
Tą laiko kerėplą judėjimas peni,
Apglėbus ją laiko kaip motina sūnų
Atomo didybės neatskleistas menas.
cedele9871

2015-06-20 21:44:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2015-06-20 23:52:15

Į kosmoso TOLĮ...Gal taip geriau? Labai savitas, bet įdomus matymas ir laiko pajautimas