Esi vienas.
Kabiniesi lyg diemedis trapiomis šakelėmis
       į tėvus, vaikus, draugus, darbą, idėją,
       partiją, tikėjimą, viltį...
Ryšiai trūkinėja...
Bėgi nuo savęs, minties realumo,
        supratimo, kad esi vienas...
Vienas... vienas...
Ryžtiesi... patiki žmogumi...
         ir atlapoji duris į savo pasaulį...
Kvailys.
Jis užpūtė tavo žvakę, pripėdavo
         prišnerkštė tavo pasaulį ir išėjo
         šaižiai nusikvatojęs –
         koks čia gyvenimas... dviese...
Minioje smagiau ir tikriau.
Pabėgti.
Nuo savęs.