Nieko nėra – tuščias kambarys –
šalia slegianti tyla, nyku,
pabudo rytas pilkame rūke,
kur pasislėpęs saulės spindulys.
Nieko nereikia, tik saulės spindulio,
rasos lašo basoms kojoms braukti
ir švelnaus supančio savo pasaulio,
jog galėtum tyru vardu pašaukti.
Deja, mūrai skendi pilkoj migloj,
pilki medžių šešėliai lyg vaiduokliai,
beviltiškas ruporų kauksmas,
kur minčių pakaruokliai nuausti...
Ir besiblaškantys žmogeliai pilki,
savo kvailumu gąsdinantys tautą –
lauki mėlyno dangaus lopinėlio,
vėjau suardyki šį gaubtą nelemtą!
Nieko nėra ir visko per daug:
nykus pasaulis ir tuštybių mugės,
tu gėrėkis, imki – drauge keliauk –
deja, ne visiems tuštybės – draugės!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2014-01-04 19:26:06
Deja, deja, ir vėl kalti kiti,
kad tau nyku ir tyluma taip slegia...
Delnuose saulę nupaišyt gali,
paglostyt nelemtąją dalią...
Nušvisi spinduliu šviesiu pati,
padovanosi jį - pilkam žmogeliui.
Pakelta galva vieškeliu eisi
Didžiuosies: "Lietuva - mana šalele!
Sėkmės!:))"
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-01-04 18:13:10
Tekstas pasižymi jausmingumu, bet poezijai to dar nepakanka (pvz.: pirmojo
posmo eilėdara skiriasi nuo kitų, o ketvirtajame – rimavimo visai nebelieka)...
Sutikčiau, kad „nieko nėra ir visko per daug..."
O galėjo būti graži lyrinė miniatiūra.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-01-04 16:27:30
Išsisklaidys tas pilkas rūkas, tai laikina.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-01-04 15:53:06
Būna, kai pasaulis pilkas, o kartais akiniai juodi. Tekstas lyg ir emocingas, bet kodėl nepaieškojus asmeniškesnio santykio, mažiau neiginių? Paprastai zirzimu dėl pasaulio netobulumo užsiima nieko naujo pasiūlyti ar padaryti nebepajėgiantys bambekliai. Nemanau, kad tokia esate. Linkiu kūrybinės sėkmės ir daugiau optimizmo. Juk debesų ant dangaus niekas nepriklijuoja - bus dar giedrų ir saulėtų dienų, nereikia tik užmiršti, kaip maloniai jos atrodo.:)