Ir štai aukštai, dangaus skliaute,
žvaigždelė sidabru sužibo,
ir jos gerumo spinduliai
į kiekvieną dorą širdį smigo.
 
Tokia rimtis, tokia didybė!
Gerumas sirpsta mumyse,
keliauja po pasaulį naktį šią.
Tik iš širdies į širdį
kaip laukimo dovana — ramybė.
 
Palaiminki gimtinę, girias ir laukus,
pažadinki meilę, tiesą, pakantumą,
globoki visus paklydusius vaikus,
kurie šio gėrio laukia išsiilgę
.