Nužydėjusios vyšnios

Santrauka:
iš knygos "Lietum ateinu"

 
Tavo atvaizdą užpustė
nužydėjusios vyšnios.
Neįmatau silueto,
nejaučiu artumos.
Spengia vakuumas belytis
be atvangos.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - 
... o buvo pavasaris,
įsisupęs po mūsų lietpalčiais
ir nusileidęs
į baltus šalikus dangus.
Tikėt norėta,
jog ramunės- rausvos,
o meilė- amžinybės spalvos.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
... o buvo lengvas vėjelis
ir klampus žvirkelis
link mūsų meilės pabaigos.
ieva

2013-12-07 15:43:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2013-12-07 16:05:14

Sudurtiniame žodyje, sudarytame iš "žvyro" ir "kelio" gal reikėtų ilgosios "y". Jaunatviškas tekstas ir itin perspaustas detalių supriešinimas tai išduoda. Nieko, iš to išgyjama. Protestuokit, kol tikite savimi. Tai taip pat žavinga, kaip ir poezija.

Vartotojas (-a): Niekada

Sukurta: 2013-12-07 15:51:27

Gražus eilėraštis. Tik norėtųs pravalyti perteklių "o" ir sandūrą dviejų "be" pirmam posme...