Vidurvasario vėjau,
išdainavęs
mano vienatvės
             grožio salą, 
išsliuogi
per nekasdienišką
veido išraišką
į laisvės tolius,
          kur brydės lekia
linų laukais,
dangus-
            oranžinis opalas,-
kur žarsto kibirkštis
liepsnojančios rankos.
- - - - - - - - - - - - - - - - -
Sudegam
            vakarės žarose,
likę ištikimi
             vienišių būstams.