ach paklydau,
dabar tikrai
paklydau,
išbarstęs dienas
lyg suvertas
ant smilgos žemuoges,
kurių taip ir neparnešiau
aš, mama, tau —
tada bandžiau
suverti šermukšnio rožančių —
bet nesulaukusi
tu išėjai,
nusprendusi,
kad laukimo
dienos ir naktys
tokios ilgos...
Ražas
2013-10-28 15:13:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-11-04 17:23:46
Man regis tai sielos šauksmas, nediskutuotinas eilėraštis, negalėčiau apie ji diskutuoti ir nenorėčiau, užuojauta Jums, Jus tai gražiai ir tyrai milėjote savo mama, kad tikiu tam eilė kuri buvo suverta ant smilgos kaip dovana Jai, Jusų mama sušildi.Neabejoju Ji tikrai jaučia Jusų begalinę meilę, Jus nuostabus ir Jusų meilė tokia graži ir šilta.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-28 22:22:51
Gerai. Labai gerai.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-10-28 20:15:26
Išbirusių žodžių dejonė ir tiek... Kiek supratau, čia kalbama apie mirtį ("bet nesulaukusi tu išėjai, nusprendusi..." ir t.t.). Nesąmonė, kad Žmogus pats nusprendžia, kada jam mirti (išeiti). Jautri tema, bet eilėraštis nejautrus... Tarsi labiau norima parodyti "aš"(nu koks aš jautrus, bet kažkas va sutrukdė, todėl neparnešiau), o ne Mamą. Neįtikino šitie paberti žodžiai, ne.
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-10-28 20:06:19
drėskė per širdį ir privertė susimastyt...
Vartotojas (-a): Lacrima
Sukurta: 2013-10-28 17:13:11
Vargu ar ji pati nusprendė... Tai jau mums gimus buvo užrašyta žvaigždžių raštmenimis dausų knygose....