Vėjas šaltai paliečia žolę,
Nukrenta nutrūkusi gija.
Paslėpiau tai, ką širdy nešiojau,
O po to skrynioj užrakinau ją.

Norų paukštis nuskrido į tolį,
Nutūpė vaivorykštės šaly.
Ištirpo tavo mylimoji
Su liepsna, kurios neturi.

Vėjas vėl ir vėl duris trankys,
Nei tau, nei man nebus vietos.
O svaja suskleis sparnus lyg drugys,
Lyg mažas laumžirgis prieš lietų.