Asmodėjus – griuvėsių karalius,
Juodas nimbas ir juodos akys.
Lyg priklydęs, turėjęs, praradęs,
Žmogiškosios vilties neatradęs.

Asmodėjus prie mano kojų
Kaip lemties nekviestasis herojus
Dieną naktį, dieną ir naktį,
Blogio nimbo negali prarasti.

Jis negali gyventi pasauly,
Kur šviesa, išmintis ir geltona.
Asmodėjaus juodojoj buveinėj
Gęsta šviesos, spalva ir svajonės.

Tyli paukščiai, ir liūdi išminčius,
Verkia vaikas, ir kenčia močiutė.
Asmodėjui šviesoj karaliauti –
Reiškia griauti, ir griauti, ir griauti.

Nesupranta, kodėl žmonės myli,
Nesupranta, kodėl gėlės žydi?
Pasiklydęs, ne kūręs, tik griovęs.
Asmodėjaus lemtis – būti juodas.

2013-08-05