Kaip drugelis, kuris daužos į perregimą
Ploną stiklą, taip ir aš blaškaus,
Nes negaliu įveikti graužiančio nerimo
Ir rasti išeities taško blyškaus.

Posūkiai tokie painūs, jie kartoja viens kitą.
Kaip sužeistas paukštis ratais suku.
Trankausi į sienas - jos kažkodėl tikros.
Kojos nelaiko, nuslysta neaiškiu taku.

Norėčiau nutraukt viską, bet nerandu išėjimo -
Papuoliau kaip kamanė į voro tinklus.
Jau pavargau nuo betikslio lėkimo.
Aš kaip kovotojas, sudėjęs ginklus.