Iš kur žinot, ar turėjai gyvenimą,
Ar jo iš viso nebuvo?
Arba jis buvo tau svetimas,
Pavogtas, pakeistas ar pražuvęs?

Jei jis buvo ne toks, kokio norėjai,
Ar susimąstei, jog galėjai pakeisti?
Jis visada plazda kaip burės ant rėjų
Ir vis dėlto priklauso tau. Net ir keistas.

Galima plėšytis, dėl daug ko stengtis,
Bet kaip žinot, ar jį turėjai?
Bet jis jau ištrūko. Durys užtrenktos.
O likusi dalis pirmyn skrieja.

Tad surink tai, kas liko, į delnus
Ir pasistenk, kad taptų toks, kokio nori,
Nes net aštriausi dygliai gali būt švelnūs,
Bei sumažėt gali bet kokios tvoros.