Geriausias komplimentas — išgirsti tai,
Kad tavo siela vis dar gera.
Aidi iliuzijų pasaulio skliautai,
To pasaulio, kurio nebėra.

Norim būti šaunūs, protingi, patrauklūs,
Pasiekti daug, bet ne visi tai gali.
Prieš srovę kraujo masė plaukia,
Neverta krūvos ordinų ir medalių.

Niekas nebekalba apie sielą,
Nemato jos, pakibę kitam laike.
Laikrodžio smiltys tyliai išbėga,
Pamiršę papasakoti kai ką.

Ir tavo siela niekam neberūpi,
Ją pamiršo kaip gyvybės eliksyrą.
Buvusios sapnų karalystės gijos nutrūko,
Pasklido po pilkus nebūties tyrus.