Vaikystėj aš nežaidžiau su lėlėm,
Nesižavėjau nei gyvūnais, nei gėlėm.
Patiko man skaityt apie moteris kares,
Tik, deja, aš kažkodėl nepanaši į jas.
Atrodo, aš išvis nepanaši į nieką —
Nusprendžiau, pažvelgusi į save.
Tuščių dienų rytais čia nebelieka,
Jos nuskendo ašarų upės dugne.
Nebūtinai reikia kažką atspindėti,
Galima likti tuo, kuo esi.
Kovoja troškimai apžavėti,
Žiba šviesa tamsiam debesy.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-07-17 22:45:24
Neatrodo, kad kūrinį galima būtų išgelbėti nors pavadinimu...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-07-17 11:31:27
o kur pavadinimas? jei jo nėra, tai nėra ir krypties, kur link kreipt eilėraščio turinį beigi skaitytojo mąstymą... būtų pvz. apie Kseną, ar Gražiną, ar Žaną, tai viskas būtų (pa)prasčiau skaitytojui... Na, bet žiba šviesa tamsiam debesy...