Juokitės iš manęs, smerkit mane,
Bet mano tiesa būtent tokia.
Tegul susirenka bekraštė minia,
Aš joj paskęsiu lyg rūke.

Tuštumos jausmas mane žudo,
Plėšo mane, skaldo perpus.
Juk nesam vienodi mudu –
Tu ir aš. Bet ramumas trapus.

Ta tuštuma visur su manim:
Užvaldė mintis, įsikerojo širdin.
Nekalbėk su manim, jei išeini,
Neatsisuk. Aš žinau – tu girdi.

Kaip man atsikratyt to jausmo,
Jausmo begalinės tuštumos?
Jis mano sielą peiliais pjausto,
Jis liks, net jei sugrįšiu namo.