Aš — tik maža mergaitė
Suplėšyta širdimi.
Neturiu kur eiti.
Aš kaip žiema tyli.
Senovės Graikijoj
Gedinčioms vergėms
Nukirpdavo plaukus.
Ir aš gedžiu meilės mirusios.
Dabar nusiimu kaukę.
Dreba širdis sustirusi.
Aš — tik liūdna mergaitė
Porceliano širdimi.
Mano ašaras suskaitė
Rūkas su birželio lietumi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): likaj
Sukurta: 2013-06-30 19:56:54
labai gražu,man patinka.Autorės eilės man primena laukinės aguonos žydėjimą-taip trapu ir subtilu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-06-26 16:01:04
Senovės Graikijoj
Gedinčioms vergėms
Nukirpdavo plaukus.
Ir aš gedžiu meilės mirusios.
Dabar nusiimu kaukę.
Dreba širdis sustirusi.
Šios eilutės tokios dramatiškos ir sklandžios...
Vartotojas (-a): miaumiau
Sukurta: 2013-06-26 14:10:10
varykite toliau...
mini scenai tiktu