Degtukas skeidžia silpną šviesą,
Šaltis stveria už plaukų.
Anstyvoj prietemoj praėjo dviese,
Garsiai springdami juoku.
Ji žiūri į rusenantį degtuką,
Tikisi prie jo liepsnos sušilti.
Didelių kaminų dūmai sukas,
Taip sukasi ir visos viltys.
Nei pinigų, nei šilumos, nei draugiškumo.
Ji vieniša šį šaltą žiemos vakarą.
Dideliame mieste mergaitė ilgisi artumo,
Bet žodžio praeiviui ištart nebegali.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-11 22:13:50
Gražią Andersono pasaką labai savotiškai perteikėte.