Už lango lietaus čiukšlės srūva,
Trukdo mintis susieti ir mąstyt.
Pirmas žingsnis — žingsnis į purvą,
Iš kurio kartais sunku išsikapstyt.
Tik lietus ir tuštuma
Visą kelią lydi mane.
Kurgi dingo artuma?
Ji toli, jos čia nėra.
Ir nerasi, žmogau, šilumos,
Jei jau vienas pro tas duris išėjai.
Paklausi kelio — ranka numos,
Pats žinai, kad šito labiausiai bijai.
Purvas, drėgmė ir rūkas. Vėjuota, šalta.
Vienatvė sklando mieste.
Kulniukai kaukši į asfaltą,
Nutraukia paskutinę mintį, likusią tinkle.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-06-02 22:32:15
...labai supratau Ramunės pastangas geranoriškai padėti.
Bet autorė turėtų irgi suprasti, kiek tų priemaišų kūrinyje...
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2013-06-02 19:12:48
kai šilta, tokį malonu skaityti ;). dabar taip ir yra :)
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-06-02 13:21:19
Oi, atsisakykite to žingsnio... į purvą... Juk ir vienatvė esti nevienspalvė.