Užsidengčiau šydu kaip musulmonė,
Bet jis nepaslėps to, ką noriu paslėpt.
Visi tie gražūs žodžiai nėra malonūs,
Jei jie nekyla iš širdies.
Pasislėpčiau po juodu šaliu,
Bet nuo to geriau pasijusčiau tik aš.
Be to, niekas sielos paslėpti negali,
Tos tikrosios sielos, kuri akyse užges.
Apsigobčiau ilga stora sunkia drobe,
Bet kiti tikros manęs vis tiek nematys.
Nematys nei sielos šiukšlių, nei lobių,
Kuriuos matė praeitis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-05-22 14:05:23
"Visi tie gražūs žodžiai nėra malonūs,
Jei jie nekyla iš širdies."
Labai teisingai pastebėjote, todėl linkiu Jums tikrų jausmų įprasminant žodžiais eilėse.
Sėkmės! :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-05-21 17:37:20
Daug pastangų besidangstant ir apgailestavimas, kad kažkas kažko nematys, sakyčiau, kad prieštara sau. Skubančiame pasaulyje mažai kas varginasi iškedenti apdangalus, kad pamatytų, kas po jais, nes dabar pilnas pasaulis pusplikių - nei vargo, nei paslapčių - viskas ant akių.