Trokštu ką nors gero rasti,
Bet veltui ieškau — nerandu.
Liūdesys ir vėl čia atsibastė
Aitrinti senų randų.

Knisuosi po sielą kaip kurmis po žemę,
Bandau kokį grynuolį nerastą aptikt.
Bet veltui žiba tos žvaigždės aptemę —
Vis tiek tamsu ir žvarbu aplink.

Galėtų tos žvaigždės ryškios užgesti —
Vis vien šaldo sustingusi jų šviesa.
Jau nerasiu nieko. Nebenoriu tęsti.
Štai ir pasaka visa.