Save apgauti lengviausia,
Niekada nebuvo taip lengva.
(Nors žinai, jog neapgausi).
Girdėti, kaip laikas žengia.

Einant nepermaldaujamai metalas
Žvanga, pajunti šaltį tarp delnų.
Akys nustėro, veidas vėl išbalo,
Nebuvo protinga, nebus ir kilnu.

Save gali apgaudinėt, kiek nori,
Bet tiesa žiūrės į tavąsias akis.
Tu ją žinosi. Gal jiems neatrodys,
Bet ji bus. Ir ji bus baisiai sunki.

Sunki ranka nepakyla,
Nežyra dulkės paviršiaus.
Gali sugriauti šitą tylą.
Ji čia pat. Ji nepasimiršta.