Išėjau ieškoti pavasario,
Bet radau tik nusivylimą.
Ištirpo pirmenybės basos.
Juodi smuikai groti ima.

Kažkur sklando negyvi šešėliai
Kaip spalvoti vandens atspindžiai.
Sujuda pirštais valdomos lėlės.
Jaučiu — miršta juokas išdidžiai.

Aš niekur neradau pavasario —
Nei širdy, nei gatvėj, nei ore.
Nukrenta lašas tarsi ašara,
Ir persmelkia tuštuma negera.

Nelinksta sunkios švino kojos,
Užstringa žingsnis grindiny.
Šešėliai tuštumoj kvatojas.
Pavasariai ir vėl liko vieni.