Ar pasodinsi ant mano kapo chrizantemų,
Jei aš išeičiau staiga, nelauktai?
Stūgauja vėjas, melsvas dangus aptemo,
Pasiliko veriantis jausmas tiktai.

Man liūdna ir negera, ir sunku kartu.
Kas dabar vyksta — aš nežinau.
Aš netekau savęs, pasilikai tik tu,
Nors aš tau indėlio negrąžinau.

Likau skolinga, puikiai jaučiu tą skolą,
Bet neįsivaizduoju, kaip ją sugrąžint reikės.
Skausmas kerta mane kaip dalgis žolę,
Springstu lyg nuo sudžiūvusios duonos riekės.

Aš spjaudausi nuodais, aš taip savęs nekenčiu,
Virpu lyg chrizantemos, šalnų pakąstos.
Mano siela talpina daugybę visokiausių minčių,
O ilgesys ištrūkęs po gyvenimą bastos.