Gimtinęs ilgesys

Tėvą dalgę senai negalūsta,
Ažužėlą vaikystęs kiemas,
Graudulys, susisūkis gūžtų
Pą  klevais blausioj menasienaj.

Nebečiulba rytą lakštingala,
Laikas rasų širdy išdžiavyną,
Prisminimai – paguoda venintelą
Šytų sopulį apmalšina.

Dą sapnuojas kartais židėjimas
Na kalnalią saulai atsiritunt...
Bet sapnus išnešioja vėjas
Kasdenybę pilka atsiveria.
Juozapava

2010-02-12 19:42:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-06-24 02:03:38

Labai, labai ,labai...

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-02-15 10:13:06

Gale būt, kad tamsta ir teisi, nes, \"kas kraštas- tas mada\", kaip patarla saka. Kožnam kaimi buva sava tarmes niuansai. Tegu lieka, kaip yr.

Vartotojas (-a): ardas

Sukurta: 2010-02-14 13:51:06

Patiko...

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2010-02-13 19:20:17

Nežinau, kaip su tuo žadeliu, maną gimtam kaimi tai ,,sanai\" nesaką, tik ,,senai\", bet gal čia jau nebeautentiška, gal sumadernėjus kalba, nežinau, negaliu ginčytis... :-)

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2010-02-13 16:23:56

Jaukus turinys ir puiki kalba. Gal da vertet pataisyt "sanai", a ne "senai".

Vartotojas (-a): Mikolina

Sukurta: 2010-02-13 12:04:35

Nuostabu. A sapnuos mūs vaikystės taky da neužžėli lieka...

Vartotojas (-a): skaimik

Sukurta: 2010-02-12 20:30:14

Nebedaug, kas moka dalgy pagalūst, ar pustu papustyt. ;)

Vartotojas (-a): emulytė

Sukurta: 2010-02-12 19:59:01

labai gražus ir paprastas