Išbėgu pro akis ieškoti tavo šilumos,
Kad saulė rytmečiais nuo jos įgytų jėgą.
Gyvenk ramiai ir nieko nežinok –
Kas, kur, kodėl ir ko išbėga.

Mintims prisegsiu dyvinus sparnus,
Kad jie įveiktų prarajas ir kalnus.
Nebus neįveikiamų žygių nei darbų,
Jeigu palaimina glamonė tavo delno.

Išpurtyk skrynią mano paslapčių,
Ištrauk vidurdienin kraupias vienatvės šmėklas.
Todėl dabar aš bėgu iš akių,
Kad be tavęs buvau, esu ir būsiu niekas.