ašarota naktis

Santrauka:
Konkursui> Nakties pasakos
ašarota naktis už parankės su vėju
neviltis lange ir už lango noksta
tyla ir tamsa beprasmė užlieja
bijok naktų sūnau kurios neišaušta
kažkada mama man kalbėjo
prieš tai kai į šilą dūlėti išėjo
gal tai ji ašarotu vėju beldžiasi į vidų
atgimusi pušų šnarėjime
ramybės smiltyje neradusi
tyla į mano bebalsį šauksmą atsiliepusi
žinau sūneli jog skauda
jei neskaudėtų ar būčiau skubėjusi
ašarotu vėju naktyje kuri neaušta
rymok sūnau į tylą įsiklausęs
jauti mes vėl abu artėjame
kažkuo kitu
ne akmenyje žodžiu įrėžtu
Ražas

2009-07-19 09:22:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2009-07-23 11:24:20

Kaip artima :) Nuostabu, gražu :)

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-07-19 17:48:39

Koks jausmingas bėgimas. Man patiko.

Vartotojas (-a): Medis

Sukurta: 2009-07-19 11:02:59

ašarota naktis - savotiška improvizacija konkursui. Tik mano nuomone nelabai suskambėjo , kai greta.

Vartotojas (-a): Pelėda

Sukurta: 2009-07-19 10:33:31

+5

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-07-19 10:13:08

Šventa atmintis... skaudulinga, bet ir paguoda nevilties akimirką... Jautriai ir labai gražiai.

(dėl skyrybos, pritariu Ramunei)

Anonimas

Sukurta: 2009-07-19 10:03:20

„bijok naktų sūnau kurios neišaušta / kažkada mama man kalbėjo / prieš tai kai į šilą dūlėti išėjo“ – Puiku.
Geras darbas. Ir net labai...