Nešalink draugų numerių – neblokuoki,
Jų balsai telefone – kelias namo sušilti.
Dar prireiks žinutės lyg tilto per naktį,
Kai mintys pavargusios ieškos bent takelio.
Nes tylint ekranui lyg širdžiai be garso,
Nesulauksi „Ti voglio bene“— ir pasidarys šalta.
Tada pagalvosi: gal buvau pamírštas?
Kaip vardas ant smėlio, lietaus nuplautas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2026-01-09 17:10:05
Kai esam pamiršti, turime laiko prisiminti save. :)
O liepiamoji nuosaka poezijoj – šiaip sau, nebent lyrinis subjektas su savim kalbėtųsi...
Vartotojas (-a): pavėjui
Sukurta: 2026-01-08 17:22:17
Nelabai kiltų mintis užblokuoti draugų numerius...
Sako, vienišu gali jaustis tada, kai į el. paštą neateina nė spam'as...
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2026-01-08 10:39:02
Ryšys su kitais žmonėmis reikalingas. Taikliai nusakoma situacija ir bendravimo šiluma.