.......

 Jau parskrido gervės, džiaugsmingai klegėdamos,
 Sutikusios draugus, įveikusios kalnus, visus priešus,
Jos kaip  kariai, pralaimi ir laimi,  savo kovas kovoja,
Išlieka pačios stipriausios, kurios jokių pavojų neboja.
 
Jau pavasaris, kada gi karys sugrįš į savo namus,
Ar besuras ten jį laukiančių, gal jau visi apraudoti,
Ir vėl reikės pradėti viską nuo pradžių, užgydyti karo
Padarytas žaizdas taip, kad viskas vėl gražiai atrodytų.
 
Gyvenimas nuo karo iki taikos, nuo gimimo iki mirties
Toks pat pavojingas  ir sunkus, žmogaus – gervės kelias,
Ir rodos kiekvieno norisi paklausti, ar čia gimti ruošiesi,
Ar pasiruošęs priimti ne tik gyvenimo, bet  ir mirties dalią.
 
Čia tikrai ištrėmimų vieta, čia išbandymų poligonas,
Čia laimės valandėlė trumpa, daug kančios, abejonės,
Gyvenimas  pakiš suverpti nesibaigiantį kivirčų kuodelį,
Vėl surūkyti taikos pypkę ir išgerti laimės, meilės lašelį.
 
Gerai, kad nežinome, nei dienos, nei valandos, kada
Viskas prasideda, kada viskas baigiasi, nežinome, kas
Mes, kodėl mes, iš kur mes, kodėl mes ne skruzdėlės,
Ne lauko akmuo, ne medis, ne upelis ar miško takelis.
poeta

2023-03-15 17:36:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2023-03-16 09:40:30

Mielos ir svarios eilės.

Pavasaris - neišsipildžiusių vilčių metas, nuostabus: atgimstančia gamta, nuostabiomis paukščių giesmėmis.


Šiuolaikinio karo tragedija yra tokia, kad jaunuoliai miršta, kovodami vienas su kitu ir tik kai jie atsisakys nugalėti vienas kitą, tik tada išmoks pagaliau nugalėti save pačius ir tai bus jų pats didingiausias vyriškumo ir dvasinio taurumo pasireiškimas.