Santrauka:
Vieną rytą labai labai anksti atvykau į paskaitas ir dar niekas neleido užeiti į auditoriją, tad sėdėjau automobilyje ir taip gražiai pradėjo lyti... Ir staiga nukrito ryškiai raudonas lapas, prilipo prie stiklo ir spoksojo į mane. Susikalbėjom, supratau, kad tai mūza aplankė mane. Mieli skaitytojai ir kolegos poetai/rašytojai, nesmerkite, kaip kad kituose eilėraščiuose, manęs už tokias slogias, tamsias mintis. Ne aš rašau, poetas rašo. Pilnai suprantu, kad mano mintys gali kirstis su Jūsų mintimis, kad norite pamokyti ir gražiai pakalbėti apie gyvenimą. Pirmyn. Tik nebarkit labai, kaip ankstesniais kartais. Dėl to ir padariau tokią ilgą pertrauką... Geriau pasidžiaukime užmiegančiu rudeniu ir tyliai ateinančia žiema. Neprašau gražių komentarų, neprašau nerašyti kritikos. Rašykite viską! Viską! Tik būkime pagarbūs vieni kitiems. Gražaus vakaro linkiu su šypsena veide!Santrauka:
Mažumėle pakoreguota, nes laikas daug ką pakeičia...