Kategorija: Poezija
 | Parsisiųsti  formatu
Pavargimas
Kai pasakėm – nebūna pavasario,
jis truputį toliau atsitraukė
ir žiūrėjo iš tolo pro ašaras
į save kaip riaumojanti kriauklė.
Ir girdėjom klavišų simfoniją
nudardenančią tyliai prie pėdų,
į gražiai apkamšytą ironiją
ir į Sofijos kvapą,
į lietų.
Ir prakeikėm sau tyliai į užantį
išsiliejusį rėmintą skaičių.
Tuksi, lankstosi valandos grūdintos
ir speneliais melsvais pieną vaiko.
2006-03-14 21:24:50
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| laukimas |
Parašė komentarų: 527 |
2006-03-14 22:12:05 |
|
| tas mielas skambėjimas, kur aš jį "gėriau"?...atrodo taip seniai girdėta tonacija...prisiminsiu parašysiu,o kol kas ačiū už malonias akimirkas:) |
|
| pagulbis |
Parašė komentarų: 105 |
2006-03-14 21:43:50 |
|
|
Visi komentarai (2)
|
