Kategorija: Poezija
 | Parsisiųsti  formatu
Kvėpuok
Kvėpuok į kovo sniegą, į betoną--
Į Saulės skardį - viską užpustys
Sulopytas dangus dangus. Raudoną
Paukštelio plunksną supo lapkritys
Šalnų skeveldroje. Tikėjimo ugnelę
Išsaugoję šiauriausioje širdy--
Pravirkome...palietę skausmo dalią--
Kvėpuok - pavasario viltis arti,
Kvėpuok į kovo sniegą, į betoną...
2010-03-10 19:10:09
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| radaa |
Parašė komentarų: 4892 |
2010-03-11 18:17:59 |
|
|
| Adam is taking bombs |
Parašė komentarų: 74 |
2010-03-10 22:16:49 |
|
| Manau kad paskutinė eilutė pasiteisintų tik tada, kad tai būtų daina, kai reikėtų kažkokios pabaigos, tačiau dabar man nelabai. Pirmas posmas dar toks pusė velnio, nors dangus dangus..hm, skamba tai skamba, bet šiek tiek nelogiška. Antras posmelis priplėkęs, be to, [i]šiauriausias[/i] - tai labiausiai į šiaurią nutolęs, tik kažin, ar taip galima apie širdį sakyti. |
|
| Placebas |
Parašė komentarų: 850 |
2010-03-10 19:51:47 |
|
Su polėkiu.
/Šalnų skeveldroje./
/Kvėpuok į kovo sniegą, į betoną.../
Labai patiko šios eilėraščio vietos. |
|
Visi komentarai (3)
|
