Kategorija: Poezija
 | Parsisiųsti  formatu
Nušvitimas
Pasimetė pirštinės.
Išskyniau sakėje sakuras.
Vaiduoklis ant ledlaužio tilto
Nusprūstu į nemigos sūkurius.
Sučiulba nematomos ašaros.
Pamirštas amen po vandeniu dūsta -
Kankinas pasmerktas Kolumbas.
Kanjonai, apkvaitę nuo prarasto bučinio
Blunka. Geišos kontūrais
Blaškosi snaigės...
Sakytum, tartum ostija
Dalinasi šventoji, kalkėju
Pūgoje - jau švinta,
Apkimba pirštai sąstingio medum:
Prašau, padėk, man, Dieve -
Mainau save į pirštines.
2009-12-14 01:20:40
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| Ertis |
Parašė komentarų: 15 |
2010-03-14 14:45:58 |
|
|
| Ferrfrost |
Parašė komentarų: 553 |
2010-02-01 15:10:30 |
|
Labai gerai,kad ne4strofu eilius. Metaforu tai tikrai kraitele turi!
Tik geisos paminejimas nepatiko,bet as cia jau is asmeniniu dalyku ta nepatikima izvelgiu,nes nekenciu geisu,man tai tera elitines prostitutes linksmina degradavusius vyrus. |
|
| 25 kadro nėra |
Parašė komentarų: 271 |
2010-01-14 23:11:25 |
|
Visa pasaulį aprėpiantis, kultūrinis ir religinis chaosiukas  |
|
Visi komentarai (8)
|
