Parsisiųsti formatu

Laiškai

Klykti nemoka.
Graudžiai į voką
rašo saldžias
savo kančias.

*

I laiškas.

Išgirdau,
Kaip sako –
Tylėt.

Nematau,
Kur moko –
Mylėt.

Nežinau
Net. Nuo ko
Pradėt.

Pavargau,
Nuo visko,
Kentėt.

II laiškas.

mėnulis nemyli dienos,
saulė jam per karšta.
karšta ne išorė, o vidumi,
kurio jaunas mėnulis dar nepažino.

saulei nepatinka naktis –
ne todėl, kad šalta ar tamsu...
tiesiog mėnulis neturi kuo jos pavaišint.

man nepatinka nei saulė, nei mėnulis –
jie juk tokie tokie senamadiški ir nuspėjami...

O kodėl Tu manęs nemėgsti?

III laiškas.

Per gimtadienį gavau dovanų kreidutes.
Sugalvojau nusipiešti nuosavą pasaulį.
Pradėjau nuo to – numirėliai čia gali šokti.
Spalvos čia visos vienodos – su blizgesiu bei kvapu.
Dangus taip arti – gali pusryčiauti jame kelis kartus.
Vėjas čia pučia tai aukštyn, tai įstrižai.
Garsai bėgioja oru sudarydami čaižų foną,
Žodžių nereik – viskas mūsų galvose.
Nebūna čia nakties – niekam nereikalingas mėnulis
Žvejoja ant Nemuno kranto.
Avys moka skraidyt ir nebebaisūs joms vilkai.
Laikas čia sustojęs ir pinigų man nereik –
To pasekoje Šveicarija bankrutavus.
Nėra čia jokių linksmonadų – parduotuvėse vien žalia arbata.
Veidai čia vienodi visų – svarbiausias bruožas būtų protas.
Įnirtingai klausomasi foje dainų.
Bet svarbiausia nėra čia manęs.

*

Popierius baigės –
Baltas kaip snaigės,
Buvo.
Buvo...

2009-01-11 14:52:11

Feniksė	Parašė komentarų:	2009-01-11 19:14:25	Anonimas
Man patiko. Net nežinau kuo, bet labai patiko. Vietomis atrodė, kad rašoma apie mane

Visi komentarai (2)