Kategorija: Poezija » Eilėraštis
| Parsisiųsti formatu
pa va sa rė
Lyti akys į ledą įstingusį žvilgsnį ir slysta
skruostu sutemos gailios gūdžiam vakare –
blyksi žvakės, nuo vėjo įgairintos, ūmios,
mintys žudo be žodžių ir verčia mane
vėjo randus botagais išplakti ir glausti
dešimt kartų įskaudintą, kilti ryte –
baltu dūmu taikos, kur strėle nusitaikęs
trapią Paukštę nušaučiau aguonų lauke.
Lango suodinu žvilgsniu nugestų iš lėto
virtęs trupmenom laikas, nukristų šalna –
veido vingiais ištvinę pavasario žingsniai
išbraidytų sapnus, sugražinę namo nejučia...
2008-03-22 18:52:37
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
| giedrex26 |
Parašė komentarų: 8736 |
2008-03-22 22:39:10 |
|
veido vingiais ištvinę pavasario žingsniai
išbraidytų sapnus, sugražinę namo nejučia...
...labai geras kūrinys - jaudinantys stiprūs, gražūs ryškių spalvų poetiniai potėpiai, gili skausminga mintis...Su Velykomis, linksmų švenčių... |
|
Visi komentarai (1)
|