Buvau taip pasiilgus lietaus...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-08-28 09:52:59

,,Vėl buvo birželis, vėl ėjom po liepom Laisvės alėjos viduriu kaip kadaise vestuvių dieną, o jis muistėsi ir vis taikėsi ištraukti savąją ranką iš manosios, bet aš buvau negailestinga, mėgavausi jo sutrikimu ''...man ši vieta pati šiurpingiausia iš viso to kūrinio...tai perskaičius, supratau į kokią duobę tas  herojės ,, manasis'' įkrito ir džiaugiausi, kad jis dar gyvas...ir, o siaube, jis nusižudo...herojė nesugebėjo suprasti, kad tas ,,manasis'' nėra jos nuosavybė, kurį galima visą gyvenimą  negailestingai trikdyti ir TUO MĖGAUTIS... jai dabar TO ir labiausiai trūksta...tas herojės smulkmeniškumas - tai skaudus nuopolis... knaisiojamasi vaikiškų rūbelių etiketėse, kuriuos tėvas padovanojo dukrai, džiūgavimas kiekviena jo ir mažiausia nesėkme...ir vis kartojimas ,,manasis manasis manasis'', kada jau viena ir kita pusė yra sukūrę kitas šeimas...tai šį rašinį aš priimu, kai literatųrinį kūrinį, kur rašytojos fantazija neribojama ir nieko bendro su autore nėra, todėl prašau Dalija nesupykti...čia parodyta moteris - di-vizija, kuri pervažiavo per smegenis net KMI Rektoriui Zigmui Januškevičiui /pokalbis gydytojų skirstymo komisijoje/...jei kas pažinojo Rektorių, tai suprato, kad tai herojės gryna pagirūniška fantazija.. arba to skurdo vaizdeliai...herojė baigė mokyklą Kaune...jos motina dirba, patėvis dirba, pati atėjo į studijas po darbo fabrike...socializme asmenys iš darbininkų klasės, kurie jei stikliukus dažnai nekilnojo, gyveno neblogai, leido savo atžalas į aukštus mokslus...o studentai, kurie turėjo tėvus kaime, taip pat nebadavo...kumpių, dešrų, sūrių, sviesto, medaus ir net kugelių pačirškint ant keptuvės atsiveždavo...taip kad alpti, pažvelgus į košytę valgantį vaiką, tikrai nereikėjo...čia jau autorė pernelyg pasistengė sužadinti skaitytojo gailestį...patiko gyva įtaigi kalba, įtaukiantį skaitytoją, aktuali tema...ypač savizudybių...KODĖL TAIP ATSITINKA? ŠTAI DALIJA IR PARODĖ GYVĄ VAIZDELĮ...SKAUSMINGAS AČIŲ...gal kas pasimokys

Mano topolio ir svėrės pslaptis
Žvaigždėmis į baltą smėlį lis --
Ir ne tau paliesti šviesą jų,
Kai Šventuos Kalnuos gėlė svajų --

Skardy įsikibusi į  tylą --
Saulės vyturiu tyrai prabyla...
 

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2014-02-17 13:36:17

Deja, Renata Kuršytė iki šiol manęs neatsiprašė už labai negražų šmeižtą - kad aš ją plagijuoju ir tai vien už tai, kad mano kūrinėlyje vaikams atsirado žodis agurkėlis, kurį ir jį vartojus.Visa tai dar būtų pusė purvo, bet ji po mano nuotraukomis bjauriai prirašė  tuo parodydama savo intelekto lygį, reikėjo kreiptis į moderatorius ir prašyti ištrinti tą visą bjaurastį, prirašytą jos čia ant manęs. Tik keista buvo, kad ji jokios nuobaudos už tai negavo, nors moderatorė pareiškė, kad jokio plagijavimo iš mano pusės nėra. Nesižaviu nei jos asmenybe, nei kūryba, o išties tai po tokio jos purvo palieto čia ant manęs, mano nuomone, mano  pajautimu kažkas išpurvinta liko ir svetainėje... ir tai vertė tolti ir tolti nuo svetainės gyvenimo...

Giedre Milukaite: ...pasaulis apvalus...o po mūsų visų kojomis įkaitusi lava...dievinu Vincentą van Gogą /Vincent van Gogh/, jis savo drobėse TAI puikiai apdainavo...deja, per vėlai žmonės TAI supranta...arba ir miršta nesupratę...

Dangus gilus, bet pasaulis dar gilesnis.

Myliu rudenį.

Na ir mane jau feisbukas /Facebook/ paviliojo.

Iki šiol nesuprantu, kas tai per daiktas tas feisbukas /facebook/, ko taip ten visi veržiasi? Trokšta viešumos?

Rudenio drugelis

Kategorija: Jausmai - Lyrika Komentarai: 2 Skaityta: 0
Paskelbta: 2013-10-18 14:37:06
Tikri stebuklai - skaityta (0), o komentarai; 2