Issprogusiom akim iki apsisikimo,
tu vaizduoji kieta iki Vemimo,
Nuo taves jau bloga,o man nurove stoga,
as siunciu visus ir nieko negirdziu...
O tu vis stovi ir ziopsai...
o as klausiu,koks sudas uzlpauke tau ant smegenu..?

As nekenciu tokiu....
Tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu....
Tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu kaip tu...

Tavo susiktas snukis tarsi prasosi plytos,
Arba tave perpisiu arba krisk negyvas!!!
Tavo zvairos akys,slapes klynas...
Tu tarsi butum apsisikes,


As nekenciu tokiu....
Tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu....
Tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu kaip tu...

Issprogusiom akim iki apsisikimo,
tu vaizduoji kurcia iki nukritimo,
Nuo taves jau bloga,o man nurove stoga,
as siunciu visus nx ir nieko negirdziu...
O tu vis stovi ir ziopsai...


Tavo susiktas snukis tarsi prasosi plytos,
Arba tave perpisiu arba krisk negyvas!!!
Tavo zvairos akys,slapes klynas...
Tu tarsi butum pabeges is gaidyno...

As nekenciu tokiu....
Tokiu kaip tu...
As nekenciu tokiu kaip tu...

Kada liudesys prarija siela,
ir kiekviena sekunde galingesne ir brangesne uz tavo pacio susikurta dieva
Kada kabiniesi i gyvenima,
ir nesvarbu tas kraujas kuriuo vemi kiekviena pirmadieni
Tavo supjaustyti pirstai,suskaldyti kaulai
ir iki skausmo ilindes jausmas i smegenis (tarp nagu,
(Tu nori klykt!Bet vistiek eini tolyn,nors neturi daugiau jegu...)
Ir kaip pasaulis viena diena,
nustoja suktis uz tavo sienu ir langu...
(tu nori sustoti su juo kartu)

Viskas ko tu nori ir ko tu troksti,
tai lasas vilties...
ir dar kad nors karta pastumtu tave is visu jegu,
ir lauki kas tau ranka isties,
kas pades,
bet kaip to nesulauki,
tu pradedi sau plaukus rauti..
is tos nevilties,
tu paemi peili i rankas,
o sunkios mintys niekaip nepabega is sirdies,
(Tu nori klykt!Bet vistiek eini tolyn,nors neturi daugiau jegu...)
kol galu gale paluzti,
nes kaip ir visos istorijos turi gala,
kaip ir visose knygose,

Jūs tarsi žiūrkės,tarsi šunys...
Jūsų norai žudantys,
Jusu kunai gyvi,bet puvantys...
Jusu zodziai nuolatos kliuvantys...
Jusu religija mirtis,kulka i galva,
jokios vilties niekas niekada negauna..
Jusu zaislai, zaisliniai sautuvai...
Jusu skausmas, tai perdetas dziaugsmas,
Jusu moterys, tai pinigineje esantis popierius
Jusu draugai, tai alus ir cigaretes,
bemieges naktys.... merginu glebis...

Plasmasinės gėlės

Ir dabar aš stoviu, kaip kvailys,
Nuleidęs dar giliau akis...
Aš klausiu vėl ir vėl, kodėl?
Kodėl ir vėl mane žudai....

Kas buvo mano viduje ir kas dar liko pas tave...
Tarsi dulkės tirpsta delnuose...
Vėjo nešama,kyla vis aukštyn,
O vėjas neša vis tolyn,tolyn,tolyn...

Bet mano akyse, tu tapai kita...
Tokia šalta, tokia keista, tokia naivi...
Dabar man bloga nuo tavęs,
O tu visą laiką tik dusti,dusti,dusti tarsi nuo manes...

Tarsi visi sudeginti tavo pazadai,
ir grazus zodziai mirstantys taip greit...

Tai buvo kažkas,
Aš negalėjau atplėšti akių nuo tavęs,
Aš nesupratau, kas taip traukė vis arčiau tave prie manęs,
Viskas lyg sulėtintam kine,
Tu sedėjai šale ir po lėto sukaisi į mane,
Ir tik tada aš pamačiau,
Kitomis akimis, nei matydavau aksčiau...
Po lėto artėjai, o kas galėjo tuo kada nors patikėti?
Tavo akyse, aš mačiau kas palietė tai,kas buvo mano viduje,
Tavo karštos lūpos išproto vedė mane,
Kažkokia nežinoma jėga, stūmė vis į priekį stipriau nei betkada,
Kol galų gale aš pabudau ryte, su daug minčių galvoje,
kodėl visa tai, vyksta mano galvoje?
Kodėl mantau vaizdus, kuriuose esi ir tu...

Kodel jauciuosi taip kaip niekada,
lyg neitilpciau i remus, i kuriuos statai tu visada mane,
Kodel jauciuosi taip lyg visada,
Buciau kurkas toliau, nei dabar esu sale taves...
AR BETKADA...

As taip pavargau buti tuo, ko nori kad buciau tu...
As tiek daug ,paprastu dalyku nesuprantu...
As tiek daug atidaviau jegu,
Ir tik viena dalyka supratau...

Sedziu kambary, kuris neturi langu,
Sedziu kambary, kuriam nera spalvu,
tiktai viena balta,
sedziu ir galvoju kodel esu as cia,

Sedziu kambary, kuriam nera zmoniu,
mano rankos suristos,
Sedziu be jausmu...
Sedziu ir dustu...
Tiesiog dustu...

Taip tyliai, taria tavo varda
lyg butu nebyliai,
Visi kartoja, kad visa laika viska tu darai ne taip...
Tu nerandi sau vietos,
virs melyno dangaus,
Tada tau kyla mintys,
pabegti kuo toliau...