Kada tavo siela,
paliks sita ligota kuna,
aplijnk tave susirinks ir mesls dievo
ant keliu klupantis zmones,
krie is visu jegu reks tavo varda...
kurie lenks galvas pries tavo karsta,
is ju akiu,karstos asaros kris ,
nes ju sielas tos kancios zudys,
o tu?ka tu?
tu tiesiog gulesi negyvas,
tau jau bus nesvarbu kad sudauziai tukstanti sirdziu
o ka tu?tu tiesiog gulesi ir tylesi
ir tau jau bus nesvarbu kad motina
raudos prie tavo ranku negyvu
Ir ka tu tada sakysi?
tavo lupos negyvos, tu tiesiog tylesi

as maciau roju, maciau pragara,
maciau kaip dangus maisesi su zeme
as kovojau uz tiesa,pries mela
bet kova be auku,
kaip zmogus be jausmu,

kartais buna ziauriai liudna,
Jie sako:
tarsi mano gyvenimas pries srove plaukia,
Kartais zmones klykia, saukia,
Bet jei nera daugiau jegu,
Jie sau venas pjauna...

Tarsi sunis kaukia,
kada jiems kaulus lauzo,
nes jie jausmu negauna...
tarsi egojistai,
i save zvilgsnius kreipia,
save naikina,
gailesti is tavo akiu traukia,
tikejimo zodziais maitinasi

kiek dar gyvybiu pades savo galvas ant tavo peties,
kiek dar sitos baisios rankos ju nuzudys,
Kiek sielu kulka is situ ligotu kunu isples,iskrapstys
tarsi kazkieno gyvenima istrins,sunaikins

Su nesveika ironija, tu gyveni gyvenima
Neatskirdamas kur yra juoda o kur yra balta,
tiesiog salta metalo gabala,
be jokios baimes susmeigi i mesa, o nuo uzpludusiu jausmu
tau kartais net stoga nurauna...
Uz tai smegenys euforijos gauna...
Kaip zmogus gyvybe praranda,
tavyje sazine rami,
visados ramiai miegojai naktimis,

septyniolika valandu,
sedziu ir rasau apie tai ka viduje jauciu
septyniolika vanadu,
as lauzau galva ir nerandu zodziu issipasakoti
koks sudas dedasi manyje

kartais buna ziauriai liudna,
Jie sako:
tarsi mano gyvenimas pries srove plaukia,
Kartais zmones klykia, saukia,
Bet jei nera daugiau jegu,
Jie venas pjauns

Ar tu kada nors norejai,
apzioti tiek, kiek istiesu niekada negalejai,
as tu kada nors tikejai?
Tuo ko visa laika norejai,
bet niekad paliesti negalejai!!!
Tik is tolo ziuredama,
kaip svajones buvo zudamos,
tu stovejai ir tylejai...
O asaros vis krito ant to kelio
kuriuo tu visa laikai ejai

Ar tu kada nors ziurejai,
visiems tiems i akis,
kuriems melavai,
Ar tu ju kraujo norejai,
ar tiesiog zudei tol
kol

Intelkto paliesti veidai,
perkreipti ir subiauroti
ant kuno esantys randai
tarsi antspaudai,
pazymi koks esi didvyris...
kiekvienam musyje,
tu vedi i mirti visa buri,
tarsi bandai vis isnaujo
iskelti klausima buti ar nebuti...

Ir dabar jau nesvarbu,
ar liksi gyvas ar numirsi,
nes tu turi tik viena tiksla,
susmeikti peili i mesa,
istaskyti savo priesa,
bet staiga,
tu pajauti kaip asmenys susminga i tave,
ir tu krenti su galva i saligatvio kampa..
tu pajauti kaip per kurna pereina begaline tustuma,
ir tik tada tu supranti kad gyvenimas tai dovana,
bet jau velu ,nes tu matai sviesa tunelio gale
klausimas iskyla,
ar tu eisi i ja ar ne
ir tik tada supranti,
kad dar niekada,nebuvai toks pazeidziamas koks esi dabar...

Jei tau bloga,
nori rekt!
Negali daugiau kentet?
Tu gali visa tai paimti
ir i mane Issiliet

Jei tau liudna,
nori verkt?!
negali daugiau tylet
Tu gali ant mano peciu asara nubraukt
ir visa tai kas bloga sirdyje sugriaut

Jei tu nori begt,
Negali kaip visada stovet,
As eisiu su tavim kartu,
Eisiu ten kur eisi tu
ir jei tu reksi,
as reksiu su tavim kartu!
Tik tu zinok kad as busiu visada su tavim kartu

Jei tau pikta,
kiekviena ryta,
Ir jei tau salta,

Tai yra tai, ko tau reikia
Tu tarsi mazas vaikas...
tai yra tai, ka mes vadiname NESVEIKA,
tu esi tai nuo ko visa diena galva tarsi apsesta

Paleisk mano rankas,
As noriu isnykti,iseiti is cia...
Atleisk man uz viska
uz mano klaidas...
As tik noriu pabegti is cia...
Nes netikiu tuo kuo tiki tu...
Kartais noriu kazko naujo
tarsi vel ikvepti isnaujo
Tarp situ,
sienu keturiu mano protas mirsta
Kaip mirsta geles po krentanciu sniegu

Atrisk mano surisktas rankas,
Mano sirdis jau senai nustojo plakti del taves,