← Atgal

Mira Mira UŽRAŠAI

Sukurta: 2019-02-03 05:51:51

Gavau žinutę. Gerbiamieji, viską, ką rašau iš esmės taikau sau. Niekam kitam. O kad trečiuoju asmeniu, tai juk normalu. Tikrai nieko nei užgaut, nei įžeist nenorėjau. Asmeniškai atsakyt negaliu. Užblokuotas žinučių rašymas. Nereaguokime jautriai į kiekvieną posmą. Galima išprotėti.

Sukurta: 2018-08-09 14:12:27

Neužtenka būti. Reikia eiti. Lėtai ar skubant, bet eiti.
Laukais, pievomis ar grindiniu. Kartais gal verkiančia
nuo sunkių žingsnių veja.
Neužtenka būti istorijoje neveiklia jos dalele.
Neužtenka parašyt ant tvoros žodį Myliu be klaidos.
Akimirkai krist į pusnį, paragintam deginančios aistros.
Neužtenka suklupt maldoje rytą vakarą, graudenant Dievą
atleidimo, paguodos, užtarimo.
Žeme ne tik mes, mūsų šešėliai vaikšto - mūsų atvaizdas grynas.

Neužtenka būti, neužtenka gimti, užaugti, pasenti.
Kaip banaliai beskambėtų, svarbu kurt savo istoriją
visuotinėje istorijoje veiklia dalele, judančia, nesvarbu kaip,
greitai ar iš lėto.

2018 08 03

Sukurta: 2018-07-14 06:54:38

Mėginu išgaut iš tylos meilės įžadus.
Įdomu, iš kiek žodžių jie susidės, kad būtų tikri.
Būtinas skiemenų skaičius. Rimas, ritmas...
Kad sudarytų sonetą su virsmu į dainą.
Už sienos girdžiu kas rytą derinamą gitarą.
Naktis išderina ją? Tamsa ar sapnais?
Mėginu įgraužt į save norą egzistencijai
be kūrybinio tvaiko. Per giliai įsėdo
ar per stipriai aštriais nagais laikosi?
Ar septyniomis galybėmis pati jo nepaleidžiu?
Laukinis šuo Dingas ¹ ant manęs kieme skalija.
Tas, iš kažkada paauglystėje skaitytos knygos.
Gyvas iš kur tarp miesto mūrų imtųsi, juk neprijaukintas.
Buvau ar nebuvau paauglystėje laiminga?
Laukinis šuo Dingas - dilemos pradininkas - buvo ilgam dingęs.
Išdygo iš niekur, o gal iš tylos, kurioje vienpusiškai buvau laiminga. Pamėginau išgaut iš tylos meilės įžadus. Abipusiai darniau skambėtų, tvirtesnė jungtis būtų.
Tik kodėl taip šaižiai skalija ant manęs laukinis šuo Dingas?

¹R. Frajermanas. Laukinis šuo Dingas. Apysaka.

Sukurta: 2017-11-12 09:29:54


Našta savimi

Ar blogai,
jei už lango nerimsta klevai,
gluosnis lankstosi, vėjo glostomas?
Jeigu lietūs merkia žoles,
kiemas toks balų vainikuotas?
O prie lango parimusi moteris,
metų naštą surinkus veide,
pamėgina mintis sudėlioti.
Sakot, žodžiuose jos prasmė per kukli.
Rimas toks,
kad išmiršta rugpjūtį žiogeliai,
nepradėję smuikuot.
O gal jums neduota suprasti,
ką ji mato, ką girdi, ką jaučia širdimi.
Gal užkrauna ji jums per didelę naštą
ne savomis eilėm, savimi?

2017 - 11 - 12