Nusijuokia saulė,
Verkia debesis.
Vaikšto po pasaulį
Vargšo liūdesys.

Vargšas bus turtuolis,
Laimės bus gana.
Grįš namo prapuolęs
Ir išauš diena.

B. Miojertas, belgų poetas

* * *

Išgėdinta, nuoga giria.
Ir vėjo perpučiama siela.
Tamsa užgriūna vakare
sunkia nepermatoma siena.

Tyla. Ir suglausti sparnai.
Ir nesulaikomas kritimas.
Kiek gyvenai - negyvenai -
rudens tyla. Prisiminimas,

kad buvo dievo užmiršta
mažytė laiko kibirkštėlė,
kurią juokaudama gamta
žmogaus pavidalu išskėlė.

Justinas Marcinkevičius, 1975