← Atgal

Laumė Maumas UŽRAŠAI

Sukurta: 2014-01-12 23:50:50

Išvakarėse... Ačiū, kad buvai...  http://www.youtube.com/watch?v=zfX6t-GOGWg

Sukurta: 2013-11-05 21:45:27

Iškėlęs rankas į sušalusį dangų
Mozė ėjo naktį gatve per susenusį Vilnių,
Sudėvėtais sandalais šlifavo gatves,
O minia tikėjo, kad namo juos nuves...

Išalkusiais žvilgsniais akėjo suvargusias sienas,
Burnoj neturėjo šiąnakt kąsnio nė vienas,
Girgždėjo po kojom sniegas kaip smėlis,
O krūtinėn byrėjo smėlynų kartėlis...

Sukurta: 2013-11-05 21:24:25

http://www.youtube.com/watch?v=_HeYytacJw8

Sukurta: 2013-05-25 22:36:39

Lašas po lašo krinta į žemę,
Vilgo it sprangią susenusią duoną...
Lašas po lašo...Lašas po lašo...
Kąsnis po kąsnio suvilgytą žemę it duoną
Godžiai žiaumoji...
Nesurinksi lašų savo kraujo,
Grumstų nesuvalgysi...
Kas iš žemės, tas vėl i žemę...
Ir vėl pavasaris pro grumstą išsikals,
Tik kitoks, tik gražesnis, tavo kraujo atsigėręs...
Tik galvoje tau suksis iki pakutinio kąsnio,
Iki paskutinio lašo, iki paskutininio...
sakinys vienas vienintelis
...Tai yra mano kūnas ir kraujas, kuris už jus atiduodamas...
Pavasaris...
Pavasaris!

Sukurta: 2013-04-22 00:24:59

Sukurta: 2013-01-05 19:58:07

Keistuolė... Taip ir turi būti:)

Sukurta: 2013-01-04 02:57:23

"Santykinis menininko nemokėjimas prisitaikyti iš tiesų yra jo pranašumas, leidžiantis jam laikytis ištryptų kelių nuošalėse, įsiklausyti į dvasios šauksmą ir atrasti tai, apie ką kiti net nenutuokia."

Sukurta: 2012-09-12 12:50:42

"Nieko neišmanau apie kūrybą. Neturiu supratimo, kaip atsiranda tekstas, iš kur ateina žodžiai. Turi jų išlaukti. Ir paskui prisipažinti, kad jie ne visai tavo. Kieno, taip pat nežinai." V. Juknaitė

Sukurta: 2012-08-24 13:14:09

Vidurdienis. Miesto medžiai mirksta liepos kaitroje. Aurėja tvirtai žingsniuoja grindiniu, nužvelgia praeivius. Liepžiedžių kvapas sudirgina šnerves. Jos sąmonėje blyksteli kaži koks vaizdas. Galvoje apsiniaukia tarsi prieš audrą.
- Dukraliūt, tu vikresnė. Priraškai liepžiedzių.- blykstelėjusį vaizdinį palydi į sielą įaugęs balsas. Kopėčios. Širšės. Užgniaužia gerklę. Vėl žolynai. Prakeikti žolynai.
Ir dabar Aurėja nebemato liepų, išaugusių iš kietos miesto žievės. Dabar ji senoje pirkioje. Ant sienų prikabinėta į šluoteles suraišiotų žolynų. Ji intuityviai jaučia juos ten esant. Tvankioje prietemoje juda du siluetai. Girdėti šnarėjimas, šnibždėjimas ir krenkštimas.

Sukurta: 2012-08-17 14:00:59