Kai nebežinai savęs.

Iš sapno klosčių
Iškrito mūsų žiemos
Su rudenio pėdom
Nubalintom šaltų rytų
Ir su skubėjimais,
Mintim gruodėtom,
Šerkšnais, tirpsmu
Begarsių valandų.

Ir tyliai laužėm
Pirmą savo ledą
Bereikšmišku ėjimu
Toliuosna nuogų šakų,
Ir tylliai sustygavom
Savo naktį iš sapno
Klosčių ištiestų.

Ekūrybiečių susitikimo metu. Kaunas. 2006-11-04

Įsišakniju.

.